Pasyvus namas – tai pastatas, kurio šildymas žiemą ir vėdinimas vasarą sudaro labai mažas išlaidas. Tai galima pasiekti nenaudojant įprastų apšiltinimo ir vėdinimo sistemų!
Pasyvaus namo šilumos praradimas yra mažesnis nei 15 kW/m² per metus; jeigu skaičiuotume dyzeliniu kuru, išeitų 1,5 l/m² per metus, arba gamtinėmis dujomis – 1,5 m³/m² per metus. (palyginkime - plytiniame 1940-1980 m. statybos name - 250-350 kW/m² per metus)
Toks pasyvaus namo taupumas pasiekiamas dėl dviejų pagrindinių dalykų:
1. Mažesnio šilumos praradimo
2. Optimizuoto nemokamų šilumos šaltinių naudojimo (saulė, buitiniai prietaisai ir kt.)
Tuo tikslu Pasyviuose namuose naudojami: specialūs langai ir durys, oro rekuperacinė vėdinimo sistema, speciali architektūra. Minėtus elementus sukūrė ir sertifikavo Pasyvaus namo Institutas, be to statant namą jiems numatomos nedidelės sąnaudos.
Pasyvių namų pradininku laikomas daktaras Wolfgang'as Feist'as, Pasyvaus namo Instituto, esančio Vokietijos Darmštato mieste, įkūrėjas. Per dvidešimt metų buvo atlikta daug išsamių tyrimų, kaip įvairūs veiksniai daro įtaką pastatų termostatines savybes ir statybų metu, ir eksploatuojant, atidirbtos apskaitos programos ir statybos technologijos; šių suformuotų pastatų pagrindu galima buvo pradėti plačiai naudoti Pasyvius namus ne tik Vokietijoje, bet ir visose Europos šalyse. Šių namų statybai naudojamos šiuolaikinės statybinės medžiagos ir konstrukcijos bei naujausia inžinerinė įranga. Šiandien tai tobuliausi namai Europoje vidaus klimato patogumo patalpose atžvilgiu. Jeigu atsižvelgsime į tai, kad žmogus per savo gyvenimą daugiau nei 50% praleidžia būste, tokia patogi Pasyvaus namo būvimo aplinka gerai veikia žmogaus sveikatą, padidina žmogaus veiklaus gyvenimo laikotarpį. Europos žiniasklaidoje pateikiama nemažai informacijos apie Pasyvių namų naudą alergiškiems žmonėms. Todėl būtent neįprasto klimatinio patogumo veiksnys, o ne energijos taupymas paskutiniu metu yra Pasyvių namų Europoje augančio populiarumo priežastis. Pasyvių namų populiarumui taip pat įtakos turėjo tai, kad jų statybos kaina yra praktiškai tokia pati kaip tradicinio tipo namų statybos kaina, tai yra dėl masinės statybos plėtros, statybų technologijos ir inžinerinės įrangos tobulinimo. Dabar Pasyvūs namai pasiekė ir Lietuvą. Mūsų įmonė UAB “Passivhaus“, padedant vokiečių Pasyvaus namo Institutui, jau nuo 2006 metų sėkmingai stato Pasyvius namus Vilniuje.
Energijos saugumas
Pasyvus namas yra unikalus tuo, kad jį galima pastatyti “plikame lauke”, nenaudojant dujų ir šilumos tinklų. Tereikia vandens ir įprastos 10 kW elektros energijos namui arba butui. Tokio kiekio pakanka maistui paruošti, šildymui, vėdinimui, karštam ir šaltam vandeniui. Tačiau galima naudoti ir tradicinius šilumos šaltinius, tokius kaip gamtinės dujos, suskystintos dujos, dyzelinis kuras, anglis, malkos ir pan. Jeigu šilumos šaltinis išjungiamas, Pasyvus namas ataušinamas 1 C° per parą, kai lauko temperatūra siekia (–15) C°. Tai vyksta dėl šilumos akumuliatorių, kurių vaidmenį atlieka: masyvios nešančios sienos, tarp aukštų esančios perdangos iš gelžbetonio. Galima dar labiau padidinti energijos saugumą, papildant Pasyvaus namo inžinerinę įrangą įvairiais energijos šaltiniais: židiniais, krosnimis, šilumos siurbliais, saulės kolektoriais vandeniui pašildyti, saulės elementais, vėjo elektrinėmis ir kt. Tokios papildomos priemonės gali suteikti Pasyviam namui visišką nepriklausomumą nuo energijos su decentralizuotu energijos tiekimu, vandens tiekimu ir buitinių nuotėkų valymu. Šulinius, vandens gręžinius ir individualius valymo įrenginius šiandien įrengia daugelis įmonių ir tai yra įprastas dalykas. Tokiu būdu mes esame įsitikinę, kad galima pastatyti naujos kartos, visiškai nuo energijos nepriklausomą, namą, kuriuo būtų galima patikimai naudotis daugiau nei 100 metų ir kurio vidinė klimato aplinka būtų sveikatos laboratorija žmogui.
Būtent toks namas šiandien puikiai tinka Europos gyventojams.
|
|
??????? ? ???? ???????? ????? ????????? ??????.
|
|
